- išalkėlis
- išálkėlis, -ė smob. (1) kas išalkęs, alkanas: Kai pritrūksta maisto, išalkėlį špoką gelbi žolėti pakraščiai, pasikorusios žolių padraikos Blv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išalkėlis
Look at other dictionaries:
išbadėjėlis — išbadėjėlis, ė smob. (1) J, Š kenčiantis badą, išbadėjęs žmogus ar gyvulys, išbadėlis, išalkėlis: Prie pėdos žemės prirakintas išbadėjėlis tik šitokį pasaulį teregėjo rš. Tiems išbadėjėliams smerties priežastis radosi Jrk … Dictionary of the Lithuanian Language
